Turiu idėją :)
galvoju apie programėlę, kuri galėtų automatiškai sudarinėti kontrolinius darbus, duotų uždavinius mokymuisi ir būtų pakankamai universali, kad galėčiau pritaikyti bet kuriai temai ar klasei.
Aišku, vienam padaryti tai sunkoka, tai rinksiu komandą
Reiktų 1-2 (galima ir daugiau) moksleivių, kurie norėtų paprogramuoti (nemokantis tinka, svarbu kad noro būtų, aišku šiek tiek smagiau kad mokantis šiek tiek). Platforma ar programavimo kalba pradžiai nesvarbi (kad ir paskalis, aišku c++ smagiau, bet galime nueiti ir kitur)
Dizainerio, kuris galėtų papaišyti, kurtų programos aplinką
Uždavinių pritaikymo programai specialisto ( :) vėlgi nesitikiu jokių pradinių žinių). Galvotų, kaip pateikti uždavinius, nuolatos bendradarbiautų su kitais komandos nariais.
Darbas komandinis ir gana įdomus. Tikslas ne tik galutinė programa, bet ir pati eiga. Dirbdami susipažinsim su programavimu, spręsim realias, iškilusias problemas, planuosime laiką, išmoksit komandinio darbo pagrindų, tokių kaip vidinė komunikacija, minčių lietūs ir pan.
2014 m. spalio 31 d., penktadienis
2014 m. spalio 27 d., pirmadienis
Jau nebenustebinsi
Po 100 metų abu šitie filukai bus vienodai juokingi:
Technologijos taikomos jau šiandien:
Technologijos taikomos jau šiandien:
Praktiškai visa fantastika jau virto realybe. Jei dar nevirto, tai tik laiko klausimas.
Kviečiu visus pažiūrėti trumpa filmą. Trumpa filmą apie tai, kas stumia mus tolyn. Trumpa filmą apie tai, kad dar turime kur keliauti. Ir trumpą filmą apie tai....
2014 m. spalio 15 d., trečiadienis
Apie neeilinius sugebėjimus
O
kas sakė, kad romantika
mirė? Taip smagu atsitiktinį vakarą pamatyti tokį perlą, suteikiantį jėgų ir
optizimo gyvnima. Belieka palinkėti Silvijai ir tam šaunuoliui sėkmės...
Ir kodėl tokie dalykai ne kasdien matomi pasaulyje?
Šiandien mes visi užlieti darbo, lekiam, nesustojam, o
jeigu sustojam tai akimirkai (o gal ir paskęstam vakarui) kokiame facebooke,
stebėdami keistai besialgiančias kates, pusnieges merginas su keistai
išpūstomis lūpomis, kurių (čia tų merginų) antimis pavadinti visiškai problemų
nekyla, ir dar karts nuo karto pasižiūrime i kokią naują masinę maniją (kaip
greit sušalt ar koks naujas būdas keistai judėt) .
Bet ne apie tai čia.. čia apie pastangas. Apie begalinį
jų perteklių, kurį kasdien pastebiu mokykloje. Visi visko daug norim, visi
visko daug daro, tačiau rezultatas dažnai – nei šioks nei toks. Aš noriu kad mokiniai mokytųsi ir kažką
išmoktų. Mokiniai mokytis nenori, bet nori gero pažymio, kažkokios begalinės
pagarbos ar ten kaži ko (neįsižeiskit, ne apie visus čia kalbu).
Visada tikėjau (iš esmės ir fizika to moko): yra noras, atsiranda darbas, gaunam rezultatą. Gal ne iš pirmo
karto viskas gaunas, bet esmės nekeičia. Ir atrodo, kad šita, per amžius
nustatyta tvarka, mažai ką reiškia
šiandien.
Ir gal ne visai teisinga kaltinti tūlą, kuriam nei
fizikia įkandama, nei kada nors supras, kam ji reikalinga. Bet iš kur čia
atsiranda nepasitenkinimo banga, kai man teatliekant sąžiningo vertinimą darbą,
keli būna ir ne 10tukai? Iš kur šitas disonancas?
Atsiranda noras (o gal ir reikalas), tada atsiranda
darbas ir tada, ir tik tada atsiranda rezultatas...
Ar prireiks
gyvenime fizikos? Galbūt ir ne, bet nuo minėtos tiesos nepabėgsim. Ne visi
darbai ateity patiks. Jei nori nepražūt, turi įsisavint šią tiesą. Nebus darbo,
nebus rezultato, nebus duonos ant stalo, nebus vakarėlių, mašinų ir rūmų.
Tai tiek...
2014 m. spalio 14 d., antradienis
Aš visai ne pasaulio bamba
Man šiandienos pietūs svarbesni už rytojaus.
Man rytojaus pamokos svarbesnės už karą Ukrainoje.
Atostogų laukiu labiau nei bado Afrikoje pabaigos.
Vakarykštis galvos skausmas trukdo daugiau nei Ebolos protrūkis pasaulyje.
Ir ateinantys egzaminai gąsdina labiau nei visi pasaulio teroristai kartu sudėjus.
argi aš ne pasaulio bamba, ir dar tokia didelė
Man rytojaus pamokos svarbesnės už karą Ukrainoje.
Atostogų laukiu labiau nei bado Afrikoje pabaigos.
Vakarykštis galvos skausmas trukdo daugiau nei Ebolos protrūkis pasaulyje.
Ir ateinantys egzaminai gąsdina labiau nei visi pasaulio teroristai kartu sudėjus.
argi aš ne pasaulio bamba, ir dar tokia didelė
2014 m. spalio 13 d., pirmadienis
Šio amžiaus kariai
Manau ryt bus karas. Arba ne. O gal? Hmm, taip išsemta tokia neišsemema tema.
Palinkėčiau kariaut šiek tiek kitaip, ir pasaulis bus gražesnis
Pirmasis
Esu Fizikas, Esu Mokytojas, ESU
Gyvenimas be džiaugsmo pilkas,
o kas sukelia didesnį džiaugsmą, negu atradus kažką naujo?
Turbūt tik stebėjimas žmogaus, atradusio tą džiaugsmą ;)
O su naujienomis neatsilikti padeda mano pamėgtas puslapiukas:
I ******* love science ;) arba veidaknygės variantas veidaknygė
Taigi savo pimąjį įrašą skiriu pamėgtajam puslapiui ir jums, mano mokiniai
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)
